Testosteronas moteriai
Iš tyrimo "Testosteronas moterims" Paprastai anabolinius ir androgeninius hormonus suvokiame tik neigiamoje dopingo aferos šviesoje arba sportininkų piktnaudžiavimo šiomis medžiagomis kontekste. Deja, daugelis gydytojų vis dar neskiria pakankamai dėmesio šiems hormonams arba jų nevartoja net tais atvejais, kai tai būtų tikslinga. Neseniai medicinos serveryje susidūriau su gana įdomiu daktarų Karlio Ullio ir Džošo Šekmano (Josh Shackman) paskelbtu tyrimu apie testosteroną ir moters organizmą. Tai tyrimas, kuriame nagrinėjamas hormonų vartojimas gydantis po menopauzės ir sprendžiant tam tikras hormonines problemas. Šis atvejo tyrimas parodo, kaip šios medžiagos gali padėti, kai yra naudojamos kaip vaistai prižiūrint gydytojui.
Jame daktaras Ullis pristato dvidešimtmetės pacientės, kuri turėjo iš pažiūros nereikšmingą svorio metimo problemą, atvejį. Jos problema atrodė sunkiai išsprendžiama - ji kasdien užsiėmė fizine veikla, jos programa, sudaryta iš aerobikos ir jėgos pratimų, buvo subalansuota, mityba racionali. Šiuo požiūriu, pasak Ullio, viskas buvo gerai. Moteris vartojo efedrino ir kofeino derinį (šis tyrimas atliktas tuo metu, kai JAV efedrinas ir kofeinas buvo patvirtintos riebalų degintojų sudedamosios dalys), taip pat vartojo tam tikrus vaistus nuo svorio. Tačiau niekas nepadėjo. Jos hormonų analizė nerodė jokių skydliaukės veiklos sutrikimų ar kitų problemų - kol daktaras Ullis atkreipė dėmesį į jos testosterono kiekį. Jis vienintelis buvo itin žemas. Daktaras Ullisas nustatė, kad tai buvo tikroji jos problemų priežastis.
Dr. Ullis atkreipia dėmesį, kad nors sportininkams jau gerai žinomas testosterono ir mažo riebalų kiekio bei padidėjusios raumenų masės ryšys, medicinoje šių žinių dažnai trūksta ir anaboliniai hormonai visai nenaudojami, net ir klinikinio gydymo atvejais, kai jie galėtų padėti. Ypač menopauzės metu sumažėja visų hormonų gamyba, įskaitant testosteroną, kurio gamyba gali net visiškai nutrūkti. Daugeliui moterų menopauzės laikotarpiu šiandien jau įprastai skiriami tokie hormonai, kaip estrogenai ir progestinai, tačiau dar niekas nesusitelkė į testosterono skyrimą. Dėl didelio dirbtinai skiriamų estrogenų ir progesterono kiekio ir testosterono trūkumo moterys po menopauzės sunkiai atsikrato kūno riebalų ir nesveikai pasikeičia viso kūno sudėtis.
Dr. Ullis klausia, kodėl testosterono skyrimas moterims kelia tiek daug diskusijų, nors estrogenas, kurį ūkininkai plačiai naudoja galvijų svoriui didinti, įprastai skiriamas moterims, kurioms su amžiumi didėja nutukimo rizika? Daugelis gydytojų remiasi 1997 m. atliktu tyrimu, kuriame teigiama, kad estrogeną gaunančių moterų svoris augo mažiau nei moterų, nevartojančių hormonų. Tačiau Ullis atkreipia dėmesį, kad šiame tyrime nebuvo atsižvelgta į bendrą požiūrį į fizinį aktyvumą.
Jis atkreipia dėmesį į tyrimus, kuriuose teigiama, kad moterys, vartojančios kontraceptines tabletes (su estrogenais ir progestinais), priauga vidutiniškai nuo 1,5 iki 3 kg riebalų, o moterys, vartojančios geriamuosius estrogenus po menopauzės, gali tikėtis priaugti nuo 2,5 iki 4 kg riebalinio audinio. Neseniai atliktame tyrime (O'Sullivan et all, 1998) aiškinama, kad estrogenų vartojimas arba padidėjęs estrogenų kiekis, mažindamas IGF-1 kiekį organizme, sukelia raumenų nykimą ir % riebalų didėjimą.
Ullis sako, kad daugelis gydytojų teigia, jog nutukimą sukelia testosteronas. Tai rodo tyrimai, atlikti su moterimis, kurių organizme yra didesnis natūralus testosterono kiekis, ir kurios dažniau nutukdavo vadinamojo vyriško tipo (t. y. viršutinėje liemens ir pilvo srityje). Tačiau Ullis atkreipia dėmesį, kad patologiškai padidėjusį šių moterų testosterono kiekį lydėjo bendras hormonų disbalansas ir didelis insulino kiekis bei mažas jautrumas insulinui. Jos dažnai kentėjo nuo atsparumo insulinui, kuris siejamas su nutukimu.
Pasak Ullio, dėl prasto testosterono ir anabolinių hormonų populiarumo visuomenėje testosterono ir vyrų tyrimai yra labai prieštaringi ir sunkiai atliekami. Todėl atlikti tokį tyrimą su moterimis beveik neįmanoma. Vis dėlto yra keletas mažesnių tyrimų šia tema. Lovejoy 1996 m. atliko tyrimą, kuriame lygino nandrolono dekaonato ir antiandrogeno spironolaktono poveikį moterų po menopauzės kūno sandarai. Lovejoy sudarė 3 moterų grupes, pirmoji kas antrą savaitę gavo 30mg nandrolono, antroji grupė vartojo placebą, o trečioji - antiandrogeną. Visos moterys turėjo laikytis 500 kcal kalorijų deficito dietos ir joms buvo liepta niekaip nekeisti savo fizinio aktyvumo. Tyrimai parodė, kad antiandrogenų grupės moterys neprarado riebalų, o nandrolono grupės moterys prarado dvigubai daugiau riebalų nei placebo grupės moterys. Be to, nandroloną vartojusios moterys eksperimento metu priaugo vidutiniškai 2 kg liesos raumenų masės, nors joms trūko kalorijų. Tuo tarpu placebo ir antiandrogenų grupės neteko daugiau kaip 1 kg raumenų. Lovejoy atkreipia dėmesį, kad nandrolonas nedaro poveikio atsparumui insulinui, kuris, kaip manoma, jungiasi su androgenais. Be to, nandroloną vartojusi grupė gavo tik labai mažas dozes ir papildomą savaitę nesilaikė drastiškos dietos ir nesportavo. Ullis mano, kad laikantis daug baltymų turinčios dietos ir mankštinantis šie rezultatai turėtų būti dar geresni.
Nepaisant to, kad tyrimas patvirtino prielaidą, jog androgenai yra svarbūs šalinant nutukimo problemas, tyrimo autoriai galiausiai nerekomendavo naudoti nandrolono hormonų terapijoje. Jie atkreipia dėmesį į nedidelius kraujo lipidų pakitimus ir šiek tiek padidėjusį juosmens riebalų sluoksnį grupėje, kuri gavo nandrolono. Tačiau Ullis mano, kad jei tyrime būtų naudotas testosteronas, šie simptomai galėjo būti dar mažesni arba jų net nebūtų buvę. Jis taip pat sako, kad idealiausia būtų naudoti testosterono gelį, kurį būtų galima naudoti kasdien, nesikeičiant hormonų kiekiui.
Ullis sako, kad testosterono dozės neturi būti labai didelės, kad būtų pasiektas norimas poveikis. Be to, jis pažymi, kad ši problema nebūtinai būdinga tik moterims po menopauzės, bet ir jaunoms moterims, vartojančioms hormoninius kontraceptikus. Vartojant šiuos preparatus padidėja estrogeno ir progesterono kiekis, o kartu sumažėja testosterono kiekis. Todėl šios moterys priauga riebalų, sumažėja jų lytinis potraukis ir jos dažnai būna nuotaikingos. Sugrąžinus testosterono ir estrogeno teisingą santykį, pagerėja nuotaika ir grįžta energija. Estrogenai nepadidina energijos lygio, nors dažnai taip pristatomi, natūralus progesteronas veikia moteris raminamai, o sintetinis gali turėti priešingą poveikį - irritabilumą, agresiją ir net spuogus.
Ullis savo pacientėms pradėjo duoti testosterono preparatų. Jis sako, kad tikslas yra ne pakelti hormonų kiekį virš normos, bet grąžinti hormonus ir jų santykį į normalią būseną. Dozės yra maždaug 0,25 - 1 mg/ kas antrą dieną. Ullis rekomenduoja naudoti gelį, kuris tepamas po žandikauliu arba pažastyje. Ji taip pat pakeičia sintetinius progesterono preparatus natūraliais ir sumažina pacientėms estrogenų dozes (kaip geriausią ji apibūdina transderminį estradiolį). Lygį kompensuoja didindama fitoestrogenų kiekį mityboje - ypač pridėdama sojos produktų.
Svarbiausia - užtikrinti tinkamą hormonų pusiausvyrą. Kai ši pusiausvyra pasiekiama, šios moterys vėl pradeda lieknėti ir net gali pakeisti kaulų tankio ir raumenų nykimą.
Tačiau Ullis atkreipia dėmesį, kad toks pat gydymas nėra tinkamas labai jaunoms moterims, kurios vis dar nori būti motinomis, tačiau turi problemų dėl hormoninių kontraceptikų vartojimo. Žinoma, ir joms galioja ta pati taisyklė - t. y. didinti testosterono kiekį, tačiau, pasak daktaro Ulliso, daug tinkamesnis joms yra prohormono 4-androstendiolio (4-adiolio) vartojimas toms moterims, kurios artimiausiu metu nenori susilaukti vaiko. Kadangi 4-adiolis turi trumpą pusinės eliminacijos periodą ir organizme būna trumpą laiką, jis nesukelia tiek daug šalutinių poveikių, taip pat neturi įtakos gonadų funkcijai ir gonadotropinų gamybai ilguoju laikotarpiu, jei vartojamas nereguliariai. Vienintelė problema ta, kad 4-adiolis gaminamas tik vyrams po 100 mg kapsulių (iki 2004 m. prohormonai JAV buvo legalūs ir juos buvo galima įsigyti be recepto). Vis dėlto tinkamos dozės moterims, pasak daktaro Ullio, yra maždaug 10-50 mg. D. Ullis pataria vartoti tab tabletes, kurias galima padalyti, ir vartoti ¼ - 1/3 tab tablečių per dieną. To turėtų pakakti hormonų palyginimui.
Santrauka
Iš tyrimo "Testosteronas moterims" Dr. Ullis teigia, kad nors tradiciniai "moteriški" hormonai turi savo vietą osteoporozės, širdies ligų ir Alzheimerio ligos prevencijai, ateityje testosterono terapija gali būti naudingesnė moterims nei vyrams sprendžiant kai kurias problemas. Testosteronas ir kiti androgenai taip pat gali padėti gydyti nutukimą, ypač estrogeninį "moterišką" nutukimą. Kol kas atlikta labai nedaug tyrimų, kurie patvirtintų, kad priežastis, dėl kurios moterys daug labiau linkusios į antsvorį ir nutukimą, yra susijusi su jų mažu testosterono kiekiu. Be to, testosteronas moterims didina raumenų masę ir taip didina jų metabolizmą. Dr. Ullis neneigia šalutinio poveikio, tačiau pabrėžia, kad šis poveikis yra kur kas menkesnis, palyginti su nutukimo gydymui dažniausiai vartojamų vaistų šalutiniu poveikiu, kurio teigiamas poveikis taip pat greitai išnyksta nutraukus gydymą. Jis netgi teigia, kad testosterono naudojimas nutukimui gydyti yra saugesnis ir ilgalaikis nei liposakcija.
Jis išreiškia viltį, kad medicina netrukus atsisakys tradicinės vyriškų hormonų vyrams ir moteriškų hormonų moterims sampratos ir pakeis ją universalia koncepcija, pagal kurią žmogaus organizme subalansuojami VISI hormonai, nes, kaip jis teigia, šiuo metu tiek pat ginčų kelia moteriškų hormonų naudojimas kai kurioms vyrų problemoms gydyti.
PS: šis straipsnis neskatina moterų vartoti testosterono be gydytojo priežiūros! Kaip minėta, kol kas šie metodai vis dar tiriami ir paprastai neskiriami (ne Europoje). Moterims sportininkėms taikomos WADA taisyklės dėl draudžiamų medžiagų vartojimo. Straipsnis iliustruoja anabolikų naudojimą medicinoje.
